FORUMAS

Norite padiskutuoti ?

Apsilankykite mūsų diskusijų forume.

Eiti į forumą

MŪSŲ REKORDAS

Šiame ūkyje užauginta

braškė rekordininkė.

Plačiau

KONTAKTAI

Kęstutis Matulevičius

Tel. (8-686) 13662

Bajoriškės k., Lazdijų r.

kestutis@braskynas.lt

Kenkėjai ir ligos

Kekerinis puvinys - norint apsaugoti nuo puvinio, uogas reikia braškėms žydint nupurkšti jas fungicitais (euparenu, rovraliu), mulčiuot dirvą, laiku išravėti žoles, nepertręšti augalų.

Agalui trūksta geležies - augalus reikia tręšti geležies chelatu, nuėmus braškių derlių ar žydint braškėms po 7-10 dienų purškimas kartojamas.

Augalui trūksta azoto - žydint braškes reikia purkšti NPK trąšomis, bei kalcio salietra, purškimas kartojamas po 10 dienų.

Šviesmargė - tai labiausiai paplitusi braškių lapų liga. Ant lapų atsiranda pilkai baltų su raudonai violetiniu apvadu dėmių. Reikia sergančias braškes nupurkšti prieš vegetaciją vario grupės fungicitais. Rudoji dėmėtligė - tai dar viena lapų liga. Ji pasireiškia lapų dėmėtumu. Ant lapų atsiranda juodai rudos, rausvai violetinės iškilusios tarsi kauburėliai dėmės. Purkšti braškes nuėmus derlių ir nupjovus lapus vario grupės fungicitais.

Verticiliozė - tai šaknų liga. Šią liga pažeisti krūmeliai pradeda vysti, džiūti. Užkrėstas krūmas subrandina smulkias, rūgščias uogas. Apsauga nuo verticiliozės yra anksti pavasarį reikia subrėbti ir sunaikinti senus, ligotus, menkus kerus. Purkšti braškes fungicitais. Braškių maras - tai viena iš pavojingiausių šaknų ligų. Krūmeliai pažeisti maru atrodo, kaip ir pažeisti verticiliozės, tačiau skersai perpjautoje šaknyje matyti paraudusi centrinė dalis. Apsauga nuo maro yra tokia pat kaip ir nuo verticiliozės.

Braškėms tai pat kenkia avietiniai žiedgraužiai, žemuoginės ir voratinklinės erkės, žemuoginiai nematodai, žemuoginiai lapgraužiai, pjūkleliai, kurkliai, grambuoliai. Nuo šių kenkėjų padeda nuolatinis naikinimas piktžolių, purkšti krūmelius euparenu, akteliku, karatu, fastaku.

Braškių šaknų šerdies raudonligė. Lietuvoje braškių šaknų šerdies raudonligė yra karantininė liga. Tai viena iš pavojingiausių pašaknio ligų, ją sukelia žemuoginė fitoftora. Yra dvi ligos plitimo stadijos: iš pradžių nuvysta 2–5 senesni lapai, o jaunesni – įsigaubia, neblizga, būna pilko ar melsvo atspalvio. Po kelių dienų žūsta visas augalas. Ši greitoji raudonligės forma pasireiškia gegužės–birželio mėnesiais, vėliau šiek tiek sustoja, o nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio mėnesio braškės vėl pradeda vysti. Jei dirvoje pakanka drėgmės, vėliau susirgę braškių kereliai nežūsta, o liga pereina į lėtinę formą. Kereliai panašūs į verticiliozės pažeistus, tačiau skersai perpjautoje šaknyje matyti paraudusi šaknų šerdis. Išrovus vystantį kerelį, dalis sergančių šaknų lieka dirvoje. Augalas užsikrečia per smulkiąsias šaknis. Sukėlėjo hifai tankiai išsiraizgo šaknies audinių tarpuląsčiuose. Centrinėje šaknies dalyje susidaro ilgalaikės, žiemojančios oosporos. Kai šaknis supūna, oosporos patenka į dirvą ir joje išlieka gyvybingos 8–15 metų. Liga plinta per užkrėstus daigus, įrankius, ją perneša žmonės. Pagrindinė prevencinė priemonė yra sodinamosios medžiagos kokybės kontrolė. Patartina:

    sodinti tik sveikus, išaugintus specialiuose daigynuose, testuotus nuo karantininių ligų ir sertifikuotus braškių daigus;

    auginti ligai atsparesnių veislių braškes;

    palaikyti optimalią dirvos drėgmę ir aeraciją, t. y. nesudaryti palankių sąlygų patogenui plisti;

    laikytis sėjomainos;

    prieš sodinimą braškių daigus pamirkyti fungicido skiedinyje ir rudenį nupurkšti;

    rudeninį purškimą fungicidais kartoti kasmet.

Braškių vytulys ir uogų odiškasis puvinys (Phytophthora cactorum). Sukėlėjas Phytophthora cactorum gyvena dirvoje ir yra polifagas – gali pažeisti daugelio sodo augalų šaknis, kamienus, vaisius. Braškėms kenkia dvi šio sukėlėjo formos: viena gali sukelti braškių vytulį, kita – odiškąjį uogų puvinį. Mūsų klimato sąlygomis šis grybas labiau išplinta karštą ir drėgną vasarą. Jei uogų nokimo metu būna aukšta temperatūra, bet trūksta drėgmės, ant uogų atsiradusios tarsi išlietos gelsvos, vėliau bronzinės dėmės sustabdo uogų nokimą, bet visos uogos nesupūdo. Jei drėgmės ir šilumos pakanka, dėmės didėja, spalva keičiasi iki violetinės ir apima visą uogą. Uogos minkštimas pakeičia spalvą, sustandėja.

Sukėlėjo hifai neryškūs, uogų paviršiuje matomi po kelių dienų. Sukėlėjas žiemoja oosporomis pažeistose uogose ir dirvoje. Vytulį sukelianti sukėlėjo forma yra daug pavojingesnė negu odiškasis puvinys, nes braškių kereliai visiškai žūsta. Pirmieji požymiai pasirodo ant lapų – tai melsvai žalsvos ir raudonos dėmės ant lapkočių. Jaunesni lapai vysta. Lapų skrotelės audiniai ruduoja ir nyksta, sukėlėjas skverbiasi link šaknies ir sukelia šaknies kaklelio paraudimą.


Apsaugos priemonės:

    sodinti tik sveikus, išaugintus specialiuose daigynuose, testuotus nuo karantininių ligų ir sertifikuotus braškių daigus;

    auginti ligai atsparesnes veisles;

    palaikyti optimalią dirvos drėgmę ir aeraciją, t. y. nesudaryti palankių sąlygų patogenui plisti;

    nesodinti braškių žemose, užmirkstančiose vietose;

    laikytis sėjomainos;

    prieš sodinimą braškių daigus pamirkyti fungicido skiedinyje ir rudenį nupurkšti;

    rudeninį purškimą fungicidais kartoti kasmet;

    nuo odiškojo puvinio veiksminga braškyną mulčiuoti ar kitomis priemonėmis neleisti uogoms liestis su žeme;

    purškimas fungicidais braškių žydėjimo metu sumažina odiškojo puvinio išplitimą.